Robert Greene vardija tris labiausiai jį paveikusias knygas

Autorius išskiria Machiavelli „Valdovą“, Tukidido „Peloponeso karo istoriją“ ir Carloso Castanedos knygas apie Don Chuano mokymus, paaiškindamas, kuo kiekviena paveikė jo mąstymą ir vėlesnes knygas. Jis taip pat mini Nietzsche's ir Dostojevskio įtaką, kurios negalįs susieti su viena konkrečia knyga. Su dirbtiniu intelektu tema nesusijusi.
Greene: Machiavellį perskaitė 15-os nieko nesuprasdamas, bet jį užbūrė brutalus realizmas — žvilgsnis į žmones kaip į gyvūnus, be moralizavimo.
Pilna santrauka
Kaip autorius renkasi atsakymą0:00
Robert Greene sako, kad į klausimą apie mėgstamiausias knygas jis atsako ne išvardydamas tris geriausias visų laikų knygas, o tris labiausiai jo gyvenimą paveikusias. Per daugelį metų tyrimams jis perskaitė tūkstančius knygų, todėl klausimas jam primena klausimą, kuris vaikas mėgstamiausias, kai jų turi daug — paprastai atsakoma, kad paskutinis. Vis dėlto kelios knygos jam giliai įstrigo atmintyje.
Machiavelli „Valdovas"0:30
Machiavelli's „Valdovo" egzempliorių jis gavo būdamas maždaug 15 metų ir pripažįsta, kad tuomet vargu ar suprato nors žodį: nebuvo niekur dirbęs, neturėjo nei žinių, nei valdžios, nebuvo patekęs į dvaro tipo aplinką ar bendravęs su kuo nors panašiu į kunigaikštį. Knyga neturėjo jokio ryšio su jo gyvenimu vidurinėje mokykloje, tačiau jį sužavėjo brutalus realizmas — Machiavelli žiūri į žmones kaip į gyvūnus, kurie jie ir yra, ir analizuoja tai be įprasto kaltės jausmo bei moralizavimo, pateikdamas mus tokius, kokie esame. Patirtiniu lygmeniu jis dar nesuprato turinio, bet jį užbūrė stilius, aiškumas, pragmatizmas ir graži kalba.
Per metus knygą perskaitė maždaug šešis ar septynis kartus įvairiais formatais, o didžiausią įspūdį paliko tas plonytis minkštų viršelių leidimas, turėtas 15-os metų; jos įtaka, pasak jo, akivaizdžiai matoma jo paties knygose.
Tukidido „Peloponeso karo istorija"2:03
Koledže Greene studijavo senąją graikų kalbą — jo paties žodžiais, turbūt pats nereikalingiausias universitetinių studijų dalykas, bet didžiausia protinė disciplina. Antrame kurse jiems buvo duota Tukidido „Peloponeso karo istorija"; vienai pastraipai senąja graikų kalba perskaityti jam prireikė trijų dienų, nes kalba buvo labai sunki ir keista, teko apgalvoti kiekvieną žodį ir sakinį. Stilius jam pasirodė beprotiškas, sudėtingas, genialus, painus, bet savaip logiškas, ir jis tapo dideliu Tukidido gerbėju, vėliau perskaitė visą knygą angliškai.
Jį žavi tai, kad skaitai apie žmonijos istoriją maždaug prieš 2500 metų senovės Graikijoje, o pasakotojas yra toks modernus — žmogus, kuris galėtų sėdėti šalia tavęs, turintis labai aiškų požiūrį, dramatiškus įvykius aprašantis ir genialiai analizuojantis. Greene norėtų, kad šiandien būtų bent sauja tokio aiškumo, logikos ir analitinio gebėjimo turinčių rašytojų. Tukididas, kiek jis žino, parašė vieną knygą, bet tai nuostabiausias nuotykis, į kokį galima leistis, ir įtaka jam beveik tokia pat galinga kaip Machiavelli.
Carlos Castaneda ir Don Chuanas4:06
Trečia pasirinkimas — 60-aisiais rašytojo Carloso Castanedos parašyta knygų serija apie Don Chuano mokymus, įskaitant „Kelionę į Ikstlaną", kuri, anot Greene, išėjo apie 1971-uosius. Jis teigia, kad paėmę tą knygą žmonės supras, iš kur jis sėmėsi daug medžiagos „48 valdžios dėsniams" ir „33 strategijoms". Siužetas: UCLA antropologijos studentas Carlos Castaneda vyksta studijuoti vietinių indėnų praktikų ir sutinka jakių indėną Don Chuaną, kuris jį įveda į vietinės kultūros kelius — tai apima peyote vartojimą, mokymąsi tapti varna ir kitus labai keistus dalykus.
Greene svarsto, ar knygos gerai atlaiko laiko išbandymą, nes kilusios iš narkotikų epochos, tačiau daug kas jose yra apie galią, savęs valdymą, savo mirtingumo akistatą ir tapimą didžiu gyvenimo kariu. Skaitant dabar įspūdis nebe toks kaip 16-os metų, bet knyga jam vis dar labai paveiki, ir ją šiek tiek panaudojo „Didingumo dėsnyje".
Nietzsche ir Dostojevskis5:42
Pabaigoje jis pamini, kad praleidžia Friedrichą Nietzsche, turbūt padariusį jam didžiausią įtaką iš visų, tačiau negali išskirti vienos knygos, nes jų yra kokios aštuonios. Taip pat mini mėgstamiausią romanistą Dostojevskį, padariusį milžinišką įtaką — čia irgi reikėtų įvardyti tris ar keturis romanus, o ne vieną. Tokį savo atsakymą jis pats vadina painiu ir ilgu.
Originalas: 3 Books That Will Change Your Life (Robert Greene YouTube kanalas)